Skaitydamas šį tekstą tikrai dėvi džinsus arba porą džinsų turi savo spintoje arba nešvarių skalbinių krepšyje.
Tai normalu, nes džinsai yra labiausiai paplitusi apranga pasaulyje. Audinys, iš kurio gaminamos populiariausios kelnės, vadinamas “džinsiniu”.
Džinsai mums dažnai asocijuojasi su JAV ir amerikietiška svajone, tačiau džinsas yra prancūziškos kilmės tekstilė: „serge de Nimes“ buvo XVI amžiaus grubus audinys, pagamintas Nimo mieste, pietų Prancūzijoje. O terminas „blue jeans“, išpopuliarintas užjūrio popkultūros, taip pat yra prancūziškos kilmės: „bleu de Gênes“, t.y. „Genujos mėlynas“, buvo patvarus audinys, pagamintas iš vilnos ir medvilnės, parduodamas to paties pavadinimo Italijos uoste, o viduramžiais daugiausia naudojo jūreiviai.
Ilga istorija trumpai.
Šiuolaikinė džinsų istorija siekia XIX amžiaus vidurį, kai Loebas (Levi) Straussas Kalifornijos kalnakasiams ir ūkininkams pradėjo pardavinėti pigias, patogias, darbui tinkamas džinsines kelnes. Po to, kai siuvėjas Jacobas Davisas pritvirtino ikonines metalines kniedes, kad padidintų tvirtumą, gaminys gavo išradimo patentą 1873 m. gegužės 20 d., oficialų šių dienų džinsų gimtadienį.
Pirmasis moterims skirtas modelis „Lady Levi’s“ buvo pagamintas ir parduotas dar 1935 m. Vėliau džinsai tampa dekadentinio kapitalizmo simboliu, kai geležinė uždanga perplėšė pasaulį į dvi dalis. Džinsines kelnes XX a. šeštajame dešimtmetyje išpopuliarino rokenrolo dainininkai ir kino žvaigždės, o šeštajame dešimtmetyje jos nešė žydinčios taikos žinią. Nuo tada džinsų dizainas ir spalva nuolat keitėsi, kad patenkintų visų vartotojų aprangos pageidavimus. Dėl “chameleoniško” tipo džinsai Giorgio Armani reprezentuoja „mados demokratizaciją“.
Nuo šlovės iki tvarumo.
Atsižvelgiant į džinsų populiarumą, jų gamyba, naudojimas ir utilizavimas daro didelę įtaką aplinkai. Štai kodėl džinsų gamintojai taiko ekologines strategijas, pvz., naudoja medvilnę iš atsakingų pasėlių, gaunamą su minimaliu užterštumu, mažiau pesticidų ir perdirbant vandenį. Be to, perdirbto plastiko pluošto naudojimas kaip alternatyvi žaliava ir tekstilės dažymas fermentais, o ne cheminiais dažais, yra dar dvi tvarios džinsų gamybos praktikos.
Žinoma, radus patogius džinsus, kurie puikiai tinka, norisi juos dėvėti kuo ilgiau. Štai kodėl protinga idėja naudoti spalvotiems skalbiniams skirtą ploviklį, kuris efektyviai valo, bet atidžiai elgiasi su drabužiais, taip pat pravartu laikytis skalbimo ir priežiūros patarimų. Tuomet tavo džinsai tarnaus ilgiau.
Statistika rodo, kad tekstilės atliekos sudaro apie 5 % visų pasaulio atliekų. Be to, vartotojiškumas skatina tendenciją greitai pagaminti daugiau drabužių („fast fashion“), o tekstilės atliekų kiekis kasmet didėja. Taigi mados industrija orientuojasi į poveikio aplinkai mažinimą ne tik taikydama tvarios gamybos priemones, bet ir skatindama perdirbimą.
Nors džinsas yra sukurtas iš medvilnės, dėl cheminio pluošto apdorojimo ši medžiaga sunkiai natūraliai suyra, o deginimas prisideda prie oro taršos ir žalingo poveikio sveikatai. Todėl pirmieji žingsniai siekiant sumažinti neigiamą poveikį aplinkai yra šie:
- – Pakartotinis naudojimas.. Nusidėvėjusios džinsinės kelnės ir švarkai gali tapti kuprinėmis, sodo prijuostėmis, namų šlepetėmis, lovatiesėmis, sofos pagalvėlėmis, rašiklių laikikliais ir kt.
- – Atrankinis surinkimas arba specialiuose gatvių konteineriuose, per nevyriausybines organizacijas, arba drabužių parduotuvėse, per „take back“ programas.
Surinkti džinsai nuvežami į perdirbimo cechą, kur jie išrūšiuojami, nuimamos kniedės ir užtrauktukai, audinys supjaustomas plonomis juostelėmis, tada kiekviena juostelė toliau susmulkinama į medvilnės pluoštus. Toliau vyksta pluošto atkūrimo procesas, tada medvilnės pluoštai vėl naudojami kaip žaliava naujų džinsų gamyboje.
„R-jeans“ – tai džinsai, pagaminti iš ne mažiau kaip 30% perdirbtos žaliavos, ir jie reprezentuoja drabužių ateitį – atsakingą ir tvarią, prie kurios galime prisidėti visi rinkdami drabužius selektyviai.
